- rėkštė
- rė̃kštė sf. (2) NdŽ, rėkštė̃ (4) Mrj, Lp, Lzd plg. regztė. 1. Mrj, Krsn, Lp, Lzd krepšys: Įduoti jiems šluotelę, semtuvą ir rėkštukę, kad galėtų sušluoti ir susemti išmetas J.Jabl. Jis pilną rėkštę bulvių pririnko Klvr. Eik, pripjauk žilvičių, pinsim rėkštes, ba jau arti bulbakasys Sn. 2. NdŽ tam tikras mažas tinklas vėžiams gaudyti.
Dictionary of the Lithuanian Language.